Konsultuoja specialistai

Apie autizmą

Balandžio 2 d. buvo  minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, o visą balandžio mėnesį esame raginami labiau įsigilinti į autistiškų žmonių poreikius, sunkumus, realybę. Tačiau aš žodį „supratimo“, pakeisčiau į – „priėmimo“. Vargu ar mes – neurotipiški žmonės pajėgūs suprasti jų pasaulį, tačiau priimti jį tikrai galime ir turime to mokyti savo vaikus. Mes savo darželyje turėjome, turime ir tikrai turėsime autistiškų vaikų. Jei pažįsti vieną autistą – tai ir pažįsti tik vieną autistą. Tai reiškia, kad jie, kaip ir mes kiekvienas, esame skirtingi. Tad vieno modelio visiems pritaikyti nepavyks. Autizmo sutrikimo spektras labai platus: nuo vos pastebimų simptomų iki sunkios negalios. Tokiam vaikui esant grupėje, neretai kyla pasipiktinimas iš tėvų, noras tą vaiką iškelti, perkelti kitur, atsikratyti juo. Kyla nerimas dėl savo vaiko saugumo, tėvai nežino, kaip su savo vaiku kalbėtis apie autizmą, tačiau sakyčiau, kad labiausiai baisu to, ko nepažįstame. Nepaliauju žavėti vaikų tolerancija, gebėjimu priimti kitokį vaiką grupėje, prisitaikyti, atpažinti jo poreikius ir padėti autistiškam vaikui tuos poreikius patenkinti bendrystėje su visais. Tėvus raginu kylantį nerimą išsakyti atvirai be emocijų ir priešiškumo. Pasikalbėjimai, aiškumas visada nuramina aistras ir sustiprina empatiją. Ar tai padaryti lengva – tikrai ne. Autistiškas vaikas – iššūkis visiems: auklėtojoms, administracijai, psichologams, vaikams, bet labiausiai – tėvams. Iššūkis – tai nereiškia blogai. Tai reiškia, kad mes ir vėl mokomės tuos iššūkius įveikti, o po kiekvieno tokio vaiko išeiname stipresni, atviresni pasauliui, paspildę savo žinių bagažą, o svarbiausiai – žmogiškesni. Tad:

• Vietoje piktinimosi – paklauskite kaip vyksta veikla grupėje, kaip tenkinami skirtingi vaikų poreikiai, išsakykite savo nerimą konstruktyviai.
• Vietoj baimių – pasidomėkite tuo, kas jums tą nerimą kelia – konkrečiai autizmu.
• Vietoj savo vaiko gąsdinimo, liepimo nesiartinti ar atsiriboti nuo autistiško vaiko – paraginkite domėtis juo, pastebėti ką tas vaikas geba, moka, daro gerai.
• Vietoj smerkimo ar atstūmimo – paklauskite autistiško vaiko šeimos, kokios pagalbos jiems reikia? Nes pagalbos jiems reikia dažnai ir įvairios. Dažniausiai – žmogiškos.
• Paklauskite, gal pagalbos reikia auklėtojoms? Greičiausiai jos atsakys „ ačiū, nereikia“, bet vien jau šis klausimas rodo, kad jūs esate supratingas, rūpestingas žmogus ir jums ne vis vien.
• Nei vienas nesame garantuoti, kad vaiko su autizmo spektro sutrikimu neturėsime savo šeimoje ar artimoje aplinkoje. Kuo anksčiau suvoksime, priimsime „kitokumo“ realybę, tuo jausimės tvirtesni ir ramesni.
• Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, autistišką vaiką savo vaiko grupėje priimkite kaip dovaną. Jie vaikus išmoko pagarbos, tolerancijos, priėmimo ir – nesistebėti kitokiu žmogumi.

Parengė „Girinuko“ psichologė Raimonda Strazdienė